Pirmoji filmavimo diena ir naktis

Ji labiausiai jaudinanti – kol aktoriai pripranta prie kamerų, prie operatorių, kol visi vieni kitus prisijaukiname, patiriame kūrybinėj įtampoj ir pasižiūrim, ar veikiame kaip komanda. Atrodo, kad gera pradžia pusė darbo. Ypač gero puskilometrio nuplaukimas su rūbais šalta, naktėjančia Ūlos upe – meistriškai nuplauktas/suvaidintas iš apsupties bėgančių pagrindinių mūsų filmo veikėjų – partizanų vado ir poeto. Ir dirbtiniai lietūs, permerkę aktorius kiaurai, lyg ir stipriai nenuskriaudė. Dabar jau kraustomės į Rumšiškių liaudies buities muziejų kelioms dienoms, atvažiuoja žirgai ir karvės iš Žemaitijos, ir cikrų dzūkų turėsim iš Perlojos pokarinio turgaus scenai.

Vytautas V. Landsbergis

Pamažu artėjame

Iki „POETO“ filmavimų liko savaitė, repeticijos ir patyrimai, bunkeris po liūčių apsemtas vandens – romantikos ne tiek ir daug. Dzūko dienoraščių skaitymas, nakvynės bunkeryje. Pasirodo, paryčiais darosi pasiutusiai šalta – tikriausiai dėl atidaryto bunkerio dangčio. Buvom ir užsidarę, bet tuomet oro trūksta… Ir dar – vabalai atropoja arčiau žvakės pasišildyt ir būna iki ryto.

Baugus dvylipumas

Prieini tokią ribą, kai norisi apmąstyti, peržiūrėti visą partizaninio karo eigą iš kitos perspektyvos – perspektyvos kolaboranto, kuris norėjo išlikti, išbūti ir už tai turėjo išduoti savo draugus. Yra žinoma istorija apie garsų pokario poetą, talentingą literatą, fantastišką vaikų rašytoją, kuris buvo užverbuotas ir „įterptas“ į partizanų gretas. Visus metus būdamas su jais iš tiesų susidraugavo, bet vis tiek turėjo juos išduoti, o kai kuriuos – nušauti pats.

Koks baugus dvylipumas! Noras išgyventi žmogui natūralus – mes visi turime tą instinktą, norą išlikti, kurti šeimą, kurti kokius gražius dalykus – poeziją ar dar kažką. Ir vis dėlto kai kam tenka pasirinkti kovoti ir žūti. Tas pasirinkimas nelengvas. Esminis. Nedaug žmonių dabar ryžtųsi anų laikų aplinkybėmis rinktis partizano likimą, tai reikalauja išskirtinės žmogaus narsos ir vidinės stiprybės. Bandyti išsaugot gyvastį – normalu, bet tas gyvasties išsaugojimas sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis pasidaro labai dramaturgiškai komplikuotas reikalas, žmogų galintis paversti žudiku.

Vytautas V. Landsbergis

Filmas apie neapsisprendusio žmogaus poziciją

„Mes Lietuvoje turime nemažai filmų apie partizanus, apie miško brolius, apie stribus net turime. Bet niekada nebuvo pažiūrėta į šitą karą iš neapsisprendusio žmogaus pozicijos, iš to kuris bando kombinuoti, išlikti žūt būt“, – apie būsimą filmą kalbėjo Vytautas V. Landsbergis.

Kviečiame aplankyti kuriamo filmo „Poetas“ Youtube kanalą.

V. V. Landsbergis – apie jo kuriamą filmą „Poetas: partizanai ir išdavikai per žmogišką žvilgsnį

„Labai lengva deklaruoti meilę Tėvynei kai yra taika, kai yra ramybė, kai tu gali patogiai važinėti į Kanarus atostogauti ir vieną ar kitą nuomonę turėti. Visai kita meilė yra kai tankai važiuoja kai tu turi labai apsispręsti kur esi ar eisi prie Seimo ar bėgsi….“, – Vytautas V. Landsbergis

Nuoširdus pokalbis su žurnaliste Adele Miškinyte 15min.lt

Parėmusiems filmą „Poetas“

Bičiuliams, parėmusiems „Poetą“ ir nemačiusiems „Trispalvio“ – ačiū ir dovana/pasiūlymas savaitgalinei peržiūrai. Man šis filmas vienas svarbiausių, jame iš dvylikos partizanų ir ryšininkių bandėme supinti apibendrintą laisvės kovotojo portretą; su nuostabiomis Ievos Narkutės dainomis, skambant Martyno Levickio akordeonui.

Gero žiūrėjimo!

Kvietimas pakeliauti laiku

Esu Klaudija Matvejevaitė iš „A Propos“ studijos kuriamo naujo lietuviško istorinio filmo „Poetas“ komandos. Filmas sugrąžins žiūrovą į partizanų laikus – 1947-uosius.

Kadangi čia susirinkę žmonės, besidomintys Lietuvos ir partizanų istorija, turėtume jums tokį klausimą – pasiūlymą:

Galbūt kas nors iš jūsų svajoja pakeliauti laiku – „pabūti“ istorijoje, t.y. nusifilmuoti masinėje filmo scenoje ar epizode? Gal kas nors jau turi tokios patirties? Patikėkit – tai ne tik gera proga pamatyti „iš vidaus“ filmo kūrimo procesą, filmavimo aikštelę, bet ir savotiška pramoga, naujos įdomios pažintys bei galimybė pabendrauti karantino metu 😊.

Filmavimas vyks tiek Vilniuje, tiek aplinkiniuose miesteliuose bei kaimuose.

Filmavimo darbai numatyti birželio – liepos mėnesiais. Jie vyks įvairiomis savaitės dienomis, tad su kiekvienu norinčiu vaidinti laiką derinsime individualiai. Taip pat iš anksto suderinus laiką reikės atvykti matuotis kostiumų.

Už filmavimą mokamas atlygis priklauso nuo vaidmens ir pamainų skaičiaus.

Jei atsirastų susidomėjusių ar kiltų klausimų – parašykite mums
vilniuspeople@gmail.com

Kaip gimė filmo „Poetas“ idėja

Kiekviename žmoguje yra instaliuoti mentaliniai magnetai, kurie traukia prie vienų ar kitų dalykų. Man nuo mažumės rūpėjo Lietuvos partizanai – apie juos sužinojau dar tuomet, kai ši tema sovietų cenzorių buvo griežtai draudžiama.

Tarsi netyčia, tarsi atsitiktinai pradėjo lįsti informacija apie miško brolius – ar kur atostogaujant, ar su tėvais grybaujant, pašnibždom kalbantis su dzūkais Gerdašiuose, Mizaruose ar su aukštaičiais kur Pašekščiuose ar Šnėriškėse. Ir visur atrasdavau tą slaptąją partizanų Lietuvą – uždraustą, slepiamą, niekinamą. Tada jau pasidarė aišku, kad ši paslaptis mane itin stipriai traukia ir kad norėsiu kada nors apie tai papasakot kitiems, kiek sugebėsiu.

Taip ir atsirado šeši dokumentiniai filmai, du spektakliai, dvi knygos, o kartu ir pažintys su dar gyvais partizanais, ryšininkėmis, liudininkais.

Visą laiką svajojau sukurti istorinį vaidybinį filmą, kuris rezistencijos temą atskleistų ne tik mums, lietuviams, bet ir pasauliui. Ir štai su bičiuliu Giedriumi Tamoševičium, regis, subrendome tokiam filmui. „Poetas“ suksis apie du pasirinkimus, du moralinius polius – pasiaukojimą ir išdavystę.

Pirmą įkūnys partizanų vadas Tauras, kurio personažas supintas iš garsių vadų – Dzūko, Vanago ir Žemaičio – biografijų. Antrasis – gabus pokario poetas, užverbuotas sovietų saugumo ir infiltruotas į partizanų gretas, bet susidraugavęs ir su jais, tapęs dvigubu agentu – rašęs ir tiems, ir tiems. Šio personažo paradoksalumas atskleidžia sovietinio inteligento
prisitaikėliškumo dramą, kurios akivaizdoje itin stipriai pajuntama,
išgyvenama partizanų auka ir idealizmas.

Vytautas V. Landsbergis

Vaidybinio filmo idėja

2017 metais kilo mintis sukurti vaidybinį filmą apie partizanų vadą A.Ramanauską-Vanagą. Tada atsirado norinčių paremti šį projektą ir sukūrėme informacinę FB erdvę, idant dalintumėmės naujienomis apie kuriamą juostą. Tačiau laikas įnešė pataisymų – kaip pamenate, kilo nesmagus skandalas, kai keli vieši asmenys užsipuolė A.Ramanauską-Vanagą ir apšmeižė jį. Tada paaiškėjo, kad nėra jokio dokumentinio filmo apie šį mūsų vadą, nėra dokumentinio liudijimo, kuris Lietuvoje ir užsienyje paneigtų tuos išsigalvojimus. Tada su kūrybine komanda nutarėme vaidybinį filmą atidėti, o (reaguodami į aplinkybes) sukurti dokumentinį – iš liudininkų atsiminimų, dokumentų, TV debatų ir paties Vanago dienoraščių. Taip atsirado filmas „Vanago portretas“, rodytas Scanoramos festivalyje, užsienyje, daugybėje susitikimų su žiūrovais ir galiausiai per LTV.

Po to nutarėme grįžti prie vaidybinio filmo idėjos, tik savo idėją pakoregavome: atsisakėme minties kurti filmą apie konkretų vadą, nes susidurtume su Vanago artimųjų ir jį pažinojusių nuomonių gausa, koks buvęs vadas, o koks nebuvęs. O juk filmas vaidybinis – jame yra ir išmonė, tai ne dokumentika. Taip atsirado pagrindinis filmo veikėjas  – partizanų vadas Tauras (jo personažas turi nemažai štrichų, pasiskolintų iš vadų Vanago, Žemaičio ir Dzūko) ir jam oponuojantis garsus pokario poetas, sutikęs tapti sovietų saugumo agentu ir infiltruotas į partizanų būrį.  

Taigi, dabartinis mūsų filmo pavadinimas „Poetas“ ir filmavimo darbai turėtų prasidėti birželio mėnesį.

Kviečiame likti mūsų partizaniškų filmų bičiuliais.

Pagarbiai

Vytautas V. Landsbergis