VAIDYBINIS ISTORINIS FILMAS „POETAS“, pasakojantis tikrą ir unikalią Lietuvos partizanų išdavystės istoriją.
Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, po antrosios sovietinės okupacijos karas nepasibaigė. Jis tęsėsi dar mažiausiai dešimt metų. Šis karas vadinamas partizaniniu karu, nes kovoti prieš sovietų okupantus ir vietinius kolaborantus į miškus išėjo daugybė buvusių nepriklausomos Lietuvos karininkų, studentų, gimnazistų, mokytojų, kunigų.
Šio pasipriešinimo okupantai nesugebėjo nuslopinti jėga, teko naudoti kitas priemones. Viena iš jų – vietinių išdavikų integravimas į partizanų gretas.
Mūsų filmas ir pasakos būtent tokią „dvigubo agento“ istoriją – gabaus poeto, literato, už antisovietinę literatūrą išmesto iš Lietuvos TSR rašytojų sąjungos ir sutikusio bendradarbiauti su NKVD (tuometinis sovietų saugumo komitetas, vėliau pervadintas į KGB), užmezgant ryšius su partizanais. Už šią išdavystę (už „nuodėmės išpirkimą“) jam buvo pažadėtas grįžimas į sovietinių Lietuvos rašytojų elitą.
Bet paradoksaliausia tai, kad ir būdamas sovietų saugumo agentu, atsidūręs miške jis sugebėjo „užsimiršti“ – sukūrė puikių partizaniškų eilėraščių, antisovietinių satyrų, dainų. Tik vėliau NKVD pričiuptas darsyk sutiko išduoti savo draugais jau tapusius partizanus.
Palaikymas
„Taigi, sukūrę scenarijų ir gavę Kino centro finansavimą, supratome, kad rimtam istoriniam filmui turimas biudžetas yra per mažas“, – pasakoja Vytautas V. Landsbergis. – Tada ėmėme karpyt, mažint, spaust, ir dabar turime rūpestį – trūksta apie 50 000 eurų. Jų neradę turbūt karpysim filmą dar labiau ir atsisakysim svarbių scenų“.
Filmo „Poetas” sukūrimą palaikantys bičiuliai pasiūlė atidaryti specialią sąskaitą, kad norintys galėtų paaukoti ir prisidėti prie šio kino projekto.
Dėkojame, kad pervedėte 43 834,900 eurų į filmo „Poetas“ kūrėjų sąskaitą.
ERNESTAS PETRAVIČIUS JUSTINAS KAZLAS JUSTĖ RAKAUSKIENĖ RUGILĖ GRENDAITĖ DOMINYKAS MARČENKOVAS INDRĖ FEDOTOVA PAULIUS GARBARAVIČIUS PAULIUS BALTRĖNAS DAIVA GREIČIŪNĖ RŪTA BUDRECKYTĖ ROBERTAS KNISPELIS JUSGITA GUSTAITIENĖ ODETA KIRNIENĖ RAMŪNAS GIEDRIKAS IRENA JANULEVIČIENĖ AUŠRA BOGUČIŪNAITĖ – ŠMAIŽIENĖ JUSTINAS VISICKAS INGA PAULAVIČIENĖ EGLĖ ADOMONĖ EVA GUOBĖ PRANAS GRIGAITIS KRISTIANAS RAŠKAUSKAS LIJANA MASKELIŪNAITĖ IRENA RAGAŽINSKIENĖ VIDAS NORGĖLA ANDRIUS ČABANAS ROMUALDA ŠVEŠNIKOVIENĖ ALBINAS KAMARŪNAS MODESTAS GENDVILAS IRENA JANULEVIČIENĖ SAULIUS BISIGIRKSAS AGNĖ RIMANTĖ PUIPIENĖ KASTYTIS RIMKEVIČIUS POVILAS GRAŽULIS GINTARĖ VISELGIENĖ VIRGINIJA SAVINČĖ STANISLAVA GARLIAUSKIENĖ
MARIJONA PAVASARIENĖ
INGA PAULAVIČIENĖ
UNĖ DABUŽINSKAITĖ
IRMA SAVICKAITĖ INA SADAUNYKIENĖ JOLITA ČERNIAUSKIENĖ NARINĖ PACEVIČIENĖ GINTAUTAS VISTARTAS RIMANTAS ČEPONONIS JURGITA PLUKIENĖ ANDRIJAUSKAS LINAS INDRĖ ANDRIJAUSKIENĖ LINA DOVYDONIENĖ PRANAS GAIDAMAVIČIUS IRMANTAS PETRAUSKAS AUDRONĖ PANTE DAIVA KULIEŠIENĖ ANDRIUS ORLAUSKAS SAULIUS VINCAS DAUNORAS
RIMA VIŠNEVSKA LIGITA PABIJŪNIENĖ UGNĖ STADNIKĖ RYTAS UMBRASAS
VILMA NOSTIENĖ
INGA SRIBIKIENĖ REDA MORKŪNIENĖ AUDRONĖ PANTĖ GEDIMINAS POCIUS ASTA LAURECKIENĖ JUSTAS DVARIONAS KAZARINAS OKULIČ AUKSĖ PATACKIENĖ RIMANTAS BARANAUSKAS EUGENIJUS VOSYLIUS EVALDAS LAŠAS GINTARAS LUKOŠEVIČIUS
VAIVA ERINGYTĖ RIMA KENTRIENĖ MINDAUGAS POŠKUS ANTANAS ALGIRDAS RAMANAUSKAS ARŪNAS DEGUTIS ELENA GRIKIENIENĖ INDRĖ LARSSEN ARETA TAMOŠAITIENĖ LAIMA BARANAUSKAITĖ DAIVA MEDALINSKIENĖ ROLANDAS JUODŽBALIS MINDAUGAS GEDEIKIS JUSTINAS PUOČIAUSKAS VIRGINIJA NAVICKIENĖ MATAS GELEŽAUSKAS ŽIGONIS ROLANDAS MARTINAVIČIUS RITA KAKNEVIČIŪTĖ KĘSTUTIS VOLKUS RAMUNĖ MARTINAITYTĖ AURELIJUS RACEVIČIUS ALGIS PAČĖSA ŠARŪNAS TALANDIS VAIDAS MORKEVIČIUS VAIDA PLATKEVIČIŪTĖ TOMAS VILIUS KAJOKAS RITA KAKMEVIČIŪTĖ DALIA JAZUKEVIČIENĖ ALFONSAS VYTAUTAS AUGULIS VILMA RUKAUSKAITĖ RAMŪNAS KRUKONIS MYKOLAS NORVAIŠAS BIRUTĖ PETROŠIENĖ VAIVA ENRIGYTĖ JOLANTA REINGARDĖ LAIMA BARANAUSKAITĖ VESTINA ADOMONIENĖ
LAIMA BARANAUSKIENĖ
ALFONSAS VYTAUTAS AUGULIS
MARIJUS KULVIETIS
EGIDIJUS VIRBAŠIUS RŪTA ŽVIRBLIENĖ EDVARDAS MAŽEIKIS RIČARDAS ŽILAITIS INA MARKAUSKIENĖ DALIUS NORKUNAS EDITA RAŽANSKAITĖ RŪTA MORKŪNIENĖ JUONYS MARIUS JULIUS ANDRIKONIS STALMOKIENĖ LAIMA ARTŪRAS JUOZAS LAKAČIAUSKAS LIUBA ZAMARIENĖ VIRGILIJUS RUTKAUSKAS VIRGILIJUS KARPAVIČIUS RYTIS ŠAFRANAUSKAS JOLANTA GEGELEVIČIŪTĖ AURIMAS TAURANTAS DOMAS PAIPULAS DANUTĖ MORKŪNIENĖ SAULĖ URBANAVIČIENĖ RITA VIPARTIENĖ GINTAUTĖ PLAVINSKIENĖ DANGUOLĖ DADURKEVIČIENĖ LINAS ŠVIRINAS MARIJUS PAKŠTAS VIRGILIJUS RUTKAUSKAS SAULIUS VALUNTA
VITALIJAS TAMOŠIŪNIENĖ
MINDAUGAS KRIAUČIŪNAS
RITA MALINAUSKIENĖ ALGIMANTAS LEKEVIČIUS ROBERTAS ALEKSAS
POVILAS GOBERIS ANDREJUS BEREŠČANSKIS
TOMAS ALIJOŠIUS
ALGIMANTAS LEKEVIČIUS
AKVILĖ MAROZAITĖ
VYGANTAS VĖBRA
JONAS ROMUALDAS SLYVAUSKAS
MARTYNAS RUŠKYS
JONAS BANYS
UAB „ILGAUSKO ODONTOLOGIJOS PASLAUGOS“
PHOENIX CONTACT
JUSTĖ MILUŠAUSKAITĖ
VALMANTAS STASKEVIČIUS
VAKARŲ LIETUVOS PRAMONĖS IR FINANSŲ KORPORACIJA
UAB „AŠA”
UAB „Litvalda”
VšĮ PK Fondas
UAB „Gensera”
UAB „Biologinės farmacijos centras Biotechpharma”
Informacija atnaujinta: 2022 11 07
Jei randate netikslumų ar nenorite, kad Jūsų vardas ir pavardė būtų viešinama, susisiekite el. pašto adresu: filmas@poetas.lt
Motyvacija
Vytauto V. Landsbergio motyvacija
„POETO“ scenarijus parašytas remiantis skaudžia ir paradoksalia pokario istorija, nutikusia dviejų žinomų to meto Lietuvos žmonių gyvenimuose – gabaus rašytojo ir partizanų vado. Šiedu personažai filme atgis partizaniškais Kipšo ir Tauro slapyvardžiais.
Filme „POETAS“ bus bandoma iš arti nužvelgti ir patirti talentingo ir apie karjerą svajojančio pokario rašytojo gyvenimą, jo apsisprendimus ir dilemas – eiti į mišką ir žūti ar išlikti ir tapti garsiu sovietiniu rašytoju. Filme prisiliečiama ir prie paties kūrybos fenomeno – geras rašytojas nebūtinai vien geras, doras ar drąsus žmogus. Šia prasme to laikmečio žymus poetas – itin talpus personažas, jame išsiskleidžia plati žmogiškųjų ir demoniškųjų savybių paletė. Ir vieną ar kitą spalvą netikėtai gali aktyvuoti nenuspėjami pokario istorijos posūkiai, asmeniniai kompleksai ar net elementarūs gyvenimiški atsitiktinumai.
Vytautas V. Landsbergis
Filmo stilistinė maniera (ir tikslas) – leisti žiūrovui išbūti įvairiuose, kitąsyk radikaliai besikeičiančiuose poeto pasirinkimuose, lydėjusiuose pokario inteligentus ir kaimo žmones, idealistus ir prisitaikėlius. Psichologinis pastelinis kontraversiško kūrėjo portretas partizaniškų kovų, NKVD provokacijų ir išdavysčių akistatose leis suvokti, kad ne deklaratyvios idėjos, o konkretaus žmogaus apsisprendimai paišo istorijos metraštį. Ir jis toli gražu nėra vienspalvis.
Tikimasi, kad būtent ši asmeniškesnė erdvė gali pokario laikmetį atverti ir užsienio auditorijai kaip atpažįstamą, universalią žmogaus aistrų, pakilimų ir nuopuolių dramą.
Pagrindinis filmo kūrėjų duetas – režisierius ir rašytojas Vytautas V. Landsbergis, režisierius ir scenaristas Giedrius Tamoševičius.
Vytautas yra sukūręs šešis filmus apie Lietuvos partizanus, „Trispalvis“ nominuotas „Sidabrinės gervės“ apdovanojimams kaip geriausias metų dokumentinis filmas, o paskutinysis iš jo partizaniškų filmų „Vanago portretas“, rodytas 2019 metų „Scanoramos“ festivalyje, pateko į žiūrimiausių lietuviškų festivalinių filmų trejetuką.
Už Nacionaliniame dramos teatre režisuotą savo paties parašytą pjesę „Bunkeris” Baltijos šalių teatrų festivalyje VVL pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą.
Režisieriaus Giedriaus Tamoševičiaus motyvacija
Su Vytautu V. Landsbergiu abu esame kuriantys žmonės (rašome, dainuojame, užsiimame kino stovyklose su vaikais). Susibičiuliavome prieš trejus metus. Jam pasiūlius gilintis į pokario tematiką, ėmiau intensyviai skaityti istorines knygas, analizuoti partizanų dienoraščius. Rašant scenarijų rėmėmės ne tik partizanų ar juos persekiojusių NKVD agentų istorijomis, bet ir savo giminių pasakojimais apie tą sudėtingą laikmetį.
Taigi, tai yra ir asmeniška. Pokario tematika kine man nėra svetima, o sovietinis okupanto mentalitetas pažintas betarpiškai.
Taip jau susiklostė, kad teko motociklu keliauti iki pat Rusijos šiaurės, pakeliui bendraujant su vietiniais gyventojais, video kamera fiksuojant niūrią jų realybę – buitį, lagerius, propagandos objektus ir t.t.
Tais pačiais 2014 metais, prasidėjus Rusijos-Ukrainos karui, man teko būti ir rytų Ukrainoje netoli karo zonos – filmuojant TV reportažą. Visa ši patirtis ir mano žinios pravertė susipažinus su režisieriumi Sergejumi Loznitsa. Jis mane pakvietė dirbti į jo filmą „A Gentle Creature“ asistentu.
Giedrius Tamoševičius
Šis filmas – tai žmogų žlugdančios sovietinės sistemos atspindys. O juk tai yra tais pačiais principais paremtas mechanizmas, kuriame gyveno ir mūsų filmo „Poetas” herojus. Kitame S. Loznitsos filme „Donbass“, kuriame taip pat darbavausi, buvo vaizduojami jau šių dienų militarizmu persunkti epizodai, tačiau NKVD’istinės sistemos principai liko tie patys. Taigi, iš šių filmų pasisėmiau neįkainojamos patirties ne tik filmavimo aikštelėje, bet ir suvokime, kaip į sovietinę sistemą įtraukiami ir apdorojami žmonės.
Ji labiausiai jaudinanti – kol aktoriai pripranta prie kamerų, prie operatorių, kol visi vieni kitus prisijaukiname, patiriame kūrybinėj įtampoj ir pasižiūrim, ar veikiame kaip komanda. Atrodo, kad gera pradžia pusė darbo. Ypač gero puskilometrio nuplaukimas su rūbais šalta, naktėjančia Ūlos upe – meistriškai nuplauktas/suvaidintas iš apsupties bėgančių pagrindinių mūsų filmo veikėjų – partizanų vado ir …
